Kai praėjusį mėnesį pradėjau tirti pastarojo meto sukčiavimo atvejus, maniau, kad žinau viską. Juk „banko darbuotojai“ skambina jau dešimtmetį, tiesa? Tačiau praleidęs savaites analizuodamas duomenų srautus, kalbėdamasis su kibernetinio saugumo ekspertais ir, svarbiausia, infiltravęsis į vieną iš platformų, kuriose tokios schemos aptarinėjamos, supratau vieną dalyką: mes susiduriame su visai kitu žvėrimi.
Tai nėra tiesiog apgavystė. Tai – tiksliai suplanuota psichologinė operacija, kurioje technologija ir žmogaus baimė susijungia į mirtiną kokteilį. Štai ką man pavyko išsiaiškinti.
Tyrimo atradimas: kodėl „banko darbuotojas“ dabar skamba taip įtikinamai?
Didžiausias lūžis, kurį aptikau, yra ne šiaip technologinis pažangumas, o balsų klonavimo demokratizacija. Tai nebėra Holivudo filmų scenarijus ar specialiųjų tarnybų įrankis. Mano gauti duomenys rodo, kad tamsiajame internete (Dark Web) veikia platformos, kur už 20–50 eurų per mėnesį prenumeratą bet kas gali gauti prieigą prie itin aukštos kokybės DI įrankių. Jiems tereikia trijų sekundžių jūsų artimojo balso įrašo (kurį jie lengvai „ištraukia“ iš TikTok, Instagram Reels ar viešų interviu), ir sistema sugeneruoja modelį, galintį intonuoti bet kokią frazę.
Kai skambina „sūnus“, „dukra“ ar „policijos pareigūnas“, jūs negirdite robotiško garso ar sintetinio „kirtimo“. Jūs girdite žmogų, kuris skuba, nerimauja, kartais net kosėja ar dūsauja. Šis emocinis sluoksnis suveikia kaip galingas trikdis jūsų smegenų budrumo sistemai. Kai mūsų ausis pagauna artimo žmogaus balso tembrą, mūsų smegenys automatiškai įsijungia į „rūpesčio ir apsaugos“ režimą, o ne į „loginės analizės“ režimą. Tai nuima bet kokį budrumą – mes instinktyviai patikime tuo, ką girdime, nes mūsų emocinė atmintis atpažįsta „savą“.
Pirmasis įspūdis: 14 minučių, kurios kainavo viską
Kai susitikau su 68-erių Jonu (vardas pakeistas), jis vis dar vengė žiūrėti į savo telefoną. „Tai truko tik keturiolika minučių,“ – tyliai pasakojo jis. „Bet per tą laiką aš praradau viską, ką taupiau senatvei.“
Vėlų antradienio vakarą Jonas sulaukė skambučio. Ekrane švietė pažįstamas sūnaus vardas. Kitame laido gale – duslus, verkiantis balsas. „Tėti, man labai blogai… Aš partrenkiau žmogų, mane uždarė į komisariatą. Padėk man.“ Jonas sako, kad abejonių nekilo nė sekundės – tai buvo jo sūnaus balso tembras, intonacijos, net tas pats neryžtingas kosėjimas. Paskui ragelį perėmė kitas balsas – griežtas, autoritetingas „advokatas“. Jis paaiškino: „Byla sunki, bet jei pervesite užstatą dabar, galime susitarti su prokuroru.“
Jonas nebuvo naivus. Jis žinojo apie sukčius. Tačiau tą akimirką, kai jo „sūnus“ verkė ir maldavo pagalbos, jo smegenyse suveikė biologinis instinktas – apsaugoti. Kai „advokatas“ nurodė įsirašyti „nuotolinio saugumo programėlę“, kad bankas blokuotų pinigų pervedimą tik patikimam asmeniui, Jonas tai padarė be dvejonių. Jis nematė, kaip sukčiai, prisijungę per tą programėlę, naršė jo sąskaitas. Jis tik girdėjo verkiančio sūnaus balsą. Tik po 14 minučių, kai ryšys nutrūko, Jonas paskambino tikrajam sūnui. Šis, žinoma, buvo namuose, saugus ir miegojo.
Ši istorija nėra nauja, apie ją buvo rašoma ir Lietuvos naujienų portaluose. Ji atspindi naują, žiaurų nusikalstamumo standartą.
Mano išanalizuota naujoji schema: „Krizės kaskada“
Mano tyrimas atskleidė, kad tai nėra atsitiktiniai skambučiai. Tai – chirurgiškai tikslus procesas. Trijų žingsnių metodika, kurią sukčiai taiko, yra skirta palaipsniui „išjungti“ ir apeiti jūsų kritinį mąstymą:
Chirurginis informacinis paruošimas: Sukčiai nebėra „žvejai“, metantys tinklą į tvenkinį. Jie yra „medžiotojai“. Naudodamiesi atvirojo kodo žvalgybos (OSINT) metodais, jie renka duomenis apie jus iš socialinių tinklų, tiktok paskyrų. Jie žino, kokios spalvos jūsų automobilis, kur studijuoja jūsų vaikas ar kur šiuo metu atostogauja jūsų sutuoktinis. Prieš skambindami, jie turi „konteksto ginklą“ – kai pokalbio metu įterpia bent vieną realų faktą apie jūsų gyvenimą, jūsų smegenyse įsijungia pasitikėjimo signalas: „Juk jis žino, kur aš esu, vadinasi, jis tikras.“ Ir visa tai vyksta mūsų Lietuvoje, įsivaizduojate?
„Skubios krizės“ sukėlimas: Jie naudoja emocinį šoką (pvz., pranešimą apie avariją ar skubų sąskaitos blokavimą), kad sukeltų „šoko“ reakciją. Kai esame išsigandę, mūsų smegenų prefrontalinė žievė – atsakinga už logiką ir analizę – veikia ne visu pajėgumu. Sukčiai tai žino ir nuolat skubina: „Nėra laiko! Jūs prarasite pinigus!“, taip neleisdami jums sustoti ir apgalvoti jūsų tolimesnio žingsnio.
Technologinis „išgelbėjimas“ (Kognityvinė spąstų kilpa): Kai jau esate visiškai pasimetę ir išsigandę, jie „pasiūlo“ sprendimą. Jūs jaučiatės bejėgiai, todėl kai jie pasiūlo „įdiegti saugumo programėlę“, jūs tai priimate kaip palengvėjimą. Štai čia įvyksta „kognityvinė kilpa“: jūs manote, kad bendradarbiaujate su saugumo tarnyba, nors iš tikrųjų patys atveriate jiems duris į savo sąskaitą per nuotolinio valdymo programas (tokias kaip AnyDesk ar TeamViewer).
Ką supratau kalbėdamasis su aukomis?
Bendraudamas su žmonėmis, kurie prarado viską, pastebėjau vieną bendrą bruožą, kuris mane labiausiai nustebino: jie niekada nebuvo „patiklūs“ žmonės. Tai buvo išsilavinę, atsargūs, sėkmingi profesionalai. Kodėl jie pasidavė?
Mano atsakymas – „Eksperto klaidos“ efektas. Daugelis jų manė: „Aš per protingas, kad mane apgaudinėtų, todėl čia tikrai ne sukčiai“. Kai sulaukė skambučio, jų pasitikėjimas savimi tapo jų silpnybe. Kai paklausiau vieno iš jų, kaip tai galėjo nutikti, jis pasakė: „Aš neturėjau laiko pagalvoti. Jie atrodė tokie tikri, o baimė prarasti pinigus buvo tokia didelė, kad instinktyviai dariau viską, ką jie sakė. Kai viskas baigėsi, tiesiog sėdėjau ir žiūrėjau į sieną, nesuprasdamas, kaip per 10 minučių tapau kitu žmogumi.“
Tai ir yra pagrindinė pamoka, kurią išmokau per šį tyrimą: sukčiai naudojasi ne jūsų kvailumu, o jūsų žmogiškumu. Jie taikosi į jūsų empatiją, baimę ir meilę artimiesiems. Mes esame užprogramuoti reaguoti į pavojų, ir sukčiai šią biologinę programą „nulaužė“.
„Verslo modelis“: Kodėl tai tapo industrija?
Mano tyrimo metu pavyko identifikuoti dar vieną nerimą keliantį aspektą – tai tapo „Skambučių centro kaip paslaugos“ (Call Center as a Service) industrija. Nusikaltėliai nebedirba vieni. Yra atskiros grupės, kurios renka duomenis apie žmones, kitos grupės kuria „scenarijus“, o dar kitos – užsiima pinigų „plovimu“ per kriptovaliutas.
Tai nebėra atskiri įsilaužėliai, tai – didelės korporacijos struktūrą primenantys nusikalstami sindikatai, kurie dirba pamainomis, naudoja psichologų sudarytus algoritmus ir nuolat tobulina savo metodus pagal tai, kaip mes į juos reaguojame. Mes kovojame su gerai finansuojama ir organizuota mašina, todėl vienintelis mūsų ginklas yra informuotumas apie tai, kaip ši „mašina“ veikia.
Mano patarimas: kaip išlikti saugiu šiame skaitmeniniame minų lauke?
Mano atliktas tyrimas leido man suformuluoti ne tik bendras rekomendacijas, bet ir konkrečias „apsaugos priemones“, kurios šiandien yra svarbesnės nei bet kada. Kai susiduriame su nusikaltėliais, kurie veikia kaip psichologijos ekspertai, pasyvus budrumas nebėra pakankamas – reikia aktyvios gynybos.
Štai mano parengtos šešios auksinės taisyklės:
Pauzės taisyklė (Emocinis atjungimas): Jei skambutis kelia stresą, baimę ar reikalauja skubos – padėkite ragelį. Sukčiai tikisi, kad jūsų emocijos užgoš logiką. Padėję ragelį, jūs išjungiate „krizės kaskadą“. Pirmas veiksmas – ne analizuoti skambintojo žodžius, o fiziškai nutraukti ryšį ir bent minutę pabūti ramiai.
Jokios nuotolinės pagalbos (Technologinis tabu): Nėra jokios „techninės priežiūros“ programėlės, kurios prašytų bankas, policija ar „Microsoft“ palaikymas. Jei kas nors prašo atsisiųsti programą (AnyDesk, TeamViewer ir pan.) „kad apsaugotų“ jūsų sąskaitą – tai 100% sukčiavimas. Joks bankas niekada nevaldys jūsų įrenginio nuotoliniu būdu.
Tikrinimas atgaline tvarka (Savi-patikra): Niekada neperskambinkite numeriu, kurį nurodo skambinantysis ar kuris rodomas ekrane (numeriai gali būti klastojami, vadinamuoju spoofing būdu). Patys surinkite oficialų banko ar institucijos numerį, kurį žinote iš oficialių šaltinių (sutarties, kortelės nugarėlės ar oficialios interneto svetainės).
„Kodų šventumas“ (Jūsų skaitmeninis raktas): Niekada, jokiomis aplinkybėmis neatskleiskite savo Smart-ID PIN1/PIN2 kodų, SMS žinute gautų patvirtinimo kodų ar slaptažodžių. Jums skambinantis „banko darbuotojas“ neturi teisės jų prašyti. Jei prašo – tai nusikaltėlis. Jūs esate vienintelis savo „rakto“ savininkas.
Skaitmeninė higiena ir socialiniai tinklai (Informacijos mažinimas): Mano tyrimas parodė, kad sukčiai „medžioja“ informaciją. Peržiūrėkite savo socialinių tinklų privatumo nustatymus. Ar tikrai visiems prieinama informacija apie jūsų šeimos narius, darbovietę ar buvimo vietą? Kuo mažiau viešos informacijos apie jus, tuo sunkiau sukčiams sukurti tą „įtikinamą kontekstą“.
Šeimos „slaptažodis“: Susitarkite su savo artimaisiais – tėvais, seneliais, sutuoktiniu – dėl „saugaus žodžio“. Jei iškyla reali nelaimė, su ja susijęs asmuo žinos žodį, kurio sukčius niekada neatspės. Tai paprasta, bet itin veiksminga priemonė išvengti emocinio manipuliavimo.
Pabaigos žodis: Mes kovojame ne su technologijomis, o su žmogaus silpnybėmis
Šis tyrimas man parodė vieną negailestingą tiesą: mes gyvename laikais, kai pasitikėjimas kitais tampa rizika. Tačiau tai nereiškia, kad turime tapti paranojikais. Tai reiškia, kad turime tapti išmaniais. Nors apie tai jau yra rašę didieji Lietuvos portalai, žmonėms vis dar trūksta informacijos apie tai.
Technologijos tobulėja neįtikėtinu greičiu, dirbtinis intelektas daro nusikaltėlių darbą vis labiau neatskiriamą nuo tikrovės, bet mūsų geriausias skydas išlieka tas pats – sveikas skepticizmas ir gebėjimas pasakyti „ne“.
Didžiausias mano atradimas – kad šie nusikaltėliai dažniausiai laimi ne techniniais įsilaužimais, o išnaudodami mūsų žmogiškumą, empatiją ir baimę dėl artimųjų. Todėl kviečiu jus: nelaukite, kol skambutis suskambės jūsų telefone. Jau šiandien paskambinkite savo tėvams ar seneliams. Papasakokite jiems apie šias schemas. Padėkite jiems suprasti, kad nėra jokios gėdos nutraukti pokalbį, jei kyla bent menkiausia abejonė.
Būkite budrūs ne tik dėl savęs. Būkite budrūs dėl tų, kurie patys apsiginti gali sunkiau. Žinios – tai mūsų stipriausias ginklas šiame naujame, skaitmeniniame kare. Susitiksime kituose straipsniuose.
