Kinijos gamintojų telefonai: ar turėtumėte nerimauti dėl savo privatumo? Atlikau tyrimą

Pastaruoju metu vis dažniau girdime diskusijas apie išmaniųjų telefonų saugumą. Nors Kinijos technologijų milžinai, tokie kaip Xiaomi, Redmi ar Huawei, užkariavo rinką siūlydami itin patrauklų kainos ir kokybės santykį, daugeliui vartotojų kyla pagrįstas klausimas: ar šie įrenginiai yra saugūs, ir ar mano asmeniniai duomenys nekeliauja į nepageidaujamus serverius?

Pasidomėjau šia tema išsamiau, išanalizavau ekspertų atliktus tyrimus ir noriu pasidalinti savo įžvalgomis.

Ką aptikau tyrinėdamas saugumo ataskaitas?

Saugumo specialistai ne kartą nagrinėjo Kinijos gamintojų įrenginius. Pavyzdžiui, ankstesnių tyrimų metu „Xiaomi“ telefonuose buvo aptikta techninių galimybių filtruoti turinį, nors Europos rinkai skirtuose modeliuose ši funkcija dažniausiai būdavo neaktyvi.

Visgi, pagrindinė rizika šiandien slypi ne tiek „šnipinėjime“, kiek programinės įrangos atnaujinimų politikoje. 2026 metais daugelis 2022–2023 m. išleistų Xiaomi, Redmi ir POCO modelių pasiekia savo gyvavimo ciklo pabaigą. Kai gamintojas nustoja tiekti saugumo pataisas, telefonas tampa pažeidžiamas kibernetinėms atakoms. Tai nėra specifinė „kiniška“ problema, tačiau, turint omenyje didelį šių telefonų populiarumą tarp biudžetinių įrenginių ieškančių vartotojų, ši rizika tampa itin aktuali.

Keletas garsesnių nutikimų, privertusių suklusti

Tyrinėdamas šią temą, negalėjau praleisti keleto itin plačiai nuskambėjusių istorijų, kurios paskatino pasaulinius ekspertus ir vartotojus atidžiau žvelgti į savo įrenginius. Pavyzdžiui, 2021 metais Lietuvos nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) atliko išsamų tyrimą, kurio metu kai kuriuose Kinijos gamintojų telefonuose aptiko techninių galimybių cenzūruoti turinį ar filtruoti tam tikrus raktinius žodžius – nors tuo metu šios funkcijos Europos rinkai skirtuose modeliuose nebuvo aktyvios, pati jų egzistavimo galimybė sukėlė rimtų diskusijų dėl gamintojų skaidrumo. Dar vienas garsus nutikimas įvyko 2020 metais, kai saugumo tyrėjas Gabi Cirlig viešai pademonstravo, jog jo „Xiaomi“ įrenginys fiksavo naršymo istoriją (net naudojant „Incognito“ režimą) ir siuntė šią informaciją į serverius. Nors kompanija gynėsi teigdama, kad duomenys buvo nuasmeninti ir naudojami tik „vartotojo patirčiai gerinti“, šie atvejai puikiai parodo, kodėl saugumo ekspertai nuolat ragina išlikti kritiškiems ir aklai nepasitikėti vien tik gamintojų deklaruojamu „privatumo užtikrinimu“.

Kinijos išmaniųjų telefonų gamintojai: trumpa apžvalga

Kad būtų lengviau orientuotis, suskirstau pagrindinius rinkos žaidėjus pagal jų stipriąsias puses ir veiklos pobūdį.

Kaip matote, rinka yra itin segmentuota. Kai kurie gamintojai (kaip Xiaomi ar Realme) orientuojasi į platų masinį vartotoją, siūlydami kuo daugiau „techninės galios“ už mažesnę kainą, o kiti (kaip Huawei ar OPPO) daugiau investuoja į unikalius inžinerinius sprendimus ir dizainą.

Svarbiausia, ką verta atsiminti: gamintojo kilmė nėra vienintelis saugumo rodiklis. Saugumas priklauso nuo to, kaip dažnai gamintojas atnaujina savo programinę įrangą ir kaip skaidriai jis deklaruoja duomenų rinkimo politiką. Tad rinkdamiesi telefoną, atkreipkite dėmesį ne tik į „procesoriaus galią“ ar „kameros megapikselius“, bet ir į tai, ar gamintojas užtikrina bent 3–4 metų saugumo atnaujinimų garantiją.

Ar iš tikrųjų kyla grėsmė jūsų privatumui?

Pasidomėjęs duomenų rinkimo mechanizmais, supratau, kad situacija yra kompleksiškesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tiesa ta, kad bet kuris išmanusis telefonas – nesvarbu, ar jis pagamintas Kinijoje, ar Vakaruose – renka tam tikrus vartotojo duomenis: tikslią vietovę, įrenginio identifikatorius, naršymo istoriją ar naudojimo statistiką. Tai yra „šiuolaikinio gyvenimo kaina“, skirta personalizuotoms paslaugoms teikti.

Tačiau didžiausias nerimas dėl „kiniškų“ telefonų kyla dėl duomenų perdavimo į serverius šalyse, kuriose galioja kitokie įstatymai dėl informacijos prieinamumo valdžios institucijoms. Nors nėra svarių, viešai prieinamų įrodymų, kad vidutinis vartotojas yra aktyviai „stebimas“ asmeniškai, nuolatinis duomenų srautas į gamintojo „debesų“ paslaugas (pvz., Xiaomi Cloud) kelia riziką, nes šie duomenys tampa pasiekiami gamintojo saugyklose. Skirtingai nei kai kurių Vakarų gamintojų atveju, kur privatumas dažnai yra rinkodaros dalis, Kinijos gamintojai savo privatumo politiką formuoja atsižvelgdami į vietinius teisinius reglamentus, kurie ne visada sutampa su europietišku požiūriu į žmogaus teises. Tad pagrindinė grėsmė čia yra ne „šnipas jūsų kišenėje“, o faktas, kad jūsų asmeninė informacija kaupiama serveriuose, kurių kontrolė ir skaidrumas mums, europiečiams, yra sunkiai patikrinami.

Kaip apsaugoti save? Praktiniai žingsniai

Jei naudojatės Xiaomi, Redmi ar kitais Kinijos gamintojų įrenginiais, nereikia pulti į paniką ar skubėti keisti telefono. Svarbiausia – išlikti budriems ir proaktyviai valdyti tai, ką jūsų įrenginys „žino“ apie jus. Štai keletas praktinių patarimų, kuriuos pats taikau savo kasdienybėje:

• Reguliariai atnaujinkite programinę įrangą. Gamintojai nuolat taiso aptiktas saugumo spragas. Įsitikinkite, kad jūsų „Redmi“ ar kito modelio nustatymuose įjungti automatiniai saugumo atnaujinimai – tai pats efektyviausias būdas užblokuoti įsilaužėlius.

• Peržiūrėkite programėlių leidimus (Permissions). Tai kritinis punktas. Einant į „Nustatymus“ ir peržiūrint „Privatumo apsaugą“, galite pamatyti, kokios programėlės turi prieigą prie jūsų mikrofono, kameros ar kontaktų. Ar tikrai paprastai žibintuvėlio ar skaičiuotuvo programėlei reikia prieigos prie jūsų vietovės? Jei kyla abejonių – nedvejodami atimkite šią teisę.

• Būkite atsargūs su gamintojo „debesimis“. Nors patogu turėti automatinę atsarginę kopiją, nelaikykite ten itin jautrios informacijos: nuotraukų, kurių nenorėtumėte viešinti, banko prisijungimų ekrano nuotraukų ar asmens dokumentų kopijų. Geriau naudoti šifruotus, nepriklausomus debesų sprendimus.

• Naudokite tik oficialius kanalus. Niekada neparsisiųskite programėlių iš neoficialių svetainių ar forumų (vadinamųjų APK failų), nes juose gali būti „užkrėstos“ versijos. „Google Play“ parduotuvė atlieka bent minimalų patikrinimą, kuris apsaugo nuo didžiausių grėsmių.

• Stebėkite „neįprastą“ elgseną. Jei pastebėjote, kad telefonas neįprastai kaista, baterija senka greičiau nei įprasta (net nenaudojant telefono), arba matote nuolatinius duomenų siuntimo procesus fone – tai gali būti signalas, kad įrenginyje veikia nenumatyti procesai. Tokiu atveju verta peržiūrėti, kokios programėlės veikia fone, arba tiesiog atlikti „gamyklinių nustatymų atstatymą“ (Factory Reset) ir perrašyti sistemą iš naujo.

Ar telefonas gali mus slapta stebėti?

Kalbant apie privatumą, vienas didžiausių vartotojų nuogąstavimų – ar telefonas gali slapta įjungti kamerą ar mikrofoną? Nors nėra įrodymų, kad patys gamintojai vykdytų masinį vartotojų sekimą tokiu būdu, verta atkreipti dėmesį į tai, kad daugybė trečiųjų šalių programėlių, kurias patys įdiegiame, gali piktnaudžiauti joms suteiktais leidimais. Dažnai baiminamasi, jog telefonas „klausosi“ pokalbių, kad vėliau pateiktų tikslesnę reklamą. Visgi, šiuolaikinėse „Android“ versijose, kurias naudoja Xiaomi, Redmi ir kiti įrenginiai, yra įdiegtas itin naudingas įrankis – vizualiniai privatumo indikatoriai. Kai programėlė naudojasi jūsų kamera ar mikrofonu, ekrano viršuje, šalia laiko, atsiranda ryškus žalias ar oranžinis taškas. Jei pastebite šį indikatorių tada, kai jokios programos aktyviai nenaudojate – tai rimtas signalas patikrinti, kas vyksta jūsų telefone, ir nedelsiant peržiūrėti bei atšaukti leidimus įtartinoms aplikacijoms. Tai puikus priminimas, kad technologinis saugumas prasideda ne nuo baimės, o nuo budrumo.

„Bloatware“ ir iš anksto įdiegtos programėlės

Atlikdamas tyrimą taip pat pastebėjau, kad viena iš didžiausių problemų, siejamų su įvairiais Kinijos gamintojais, yra „bloatware“ – gausybė iš anksto įdiegtų programėlių, kurių dažnai neįmanoma paprastai pašalinti. Kai kurios iš šių aplikacijų gali veikti kaip reklamos platformos arba foniniai duomenų rinkimo įrankiai, kurie renka jūsų naudojimosi įpročius tikslinei reklamai. Pasidomėjau, kaip tai paveikia saugumą: nors tai nebūtinai yra tiesioginė grėsmė jūsų asmeniniams duomenims ar banko sąskaitoms, tai vis tiek reiškia, kad jūsų asmeninė informacija apie naudojamas programėles ar naršymo būdus yra kaupiama ir analizuojama gamintojo serveriuose. Visuomet patariu skirti laiko ir rankiniu būdu išjungti ar apriboti visas „iš anksto įdiegtas“ paslaugas, kurios jums nėra būtinos.

Ar Europos duomenų apsaugos reglamentas (GDPR) mus gelbsti?

Svarbu paminėti ir tai, kad Europos Sąjungoje galiojantis Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (GDPR) suteikia vartotojams papildomą saugumo sluoksnį. Aptikau informacijos, kad oficialiai į Europos rinką įžengę gamintojai, tokie kaip Xiaomi ar kiti didieji prekės ženklai, privalo atitikti griežtus duomenų tvarkymo reikalavimus ir saugoti Europos vartotojų duomenis ES teritorijoje esančiuose serveriuose. Tai reiškia, kad teoriškai jūsų duomenų privatumas yra ginamas įstatymais, o gamintojai turi teikti skaidrias ataskaitas apie duomenų rinkimą. Vis dėlto, techninė įrenginių prigimtis leidžia rinkti daugybę anonimizuotų duomenų, todėl, nepaisant GDPR apsaugos, visada rekomenduoju aktyviai domėtis savo telefono nustatymais ir pasitikrinti privatumo politikos punktus, kurie dažnai yra pamirštami.

Ar verta keisti telefoną?

Tai priklauso nuo jūsų poreikių. Jei jūsų „Redmi“ vis dar gauna saugumo atnaujinimus ir veikia sklandžiai, nėra pagrindo skubėti jį išmesti. Tačiau, jei naudojatės senu modeliu, kuriam „Xiaomi“ nebetiekia jokių saugumo pataisų, rekomenduočiau pagalvoti apie atnaujinimą į naujesnį modelį, kuris palaikomas pagal naujausius ES duomenų saugumo reikalavimus.

Apibendrinant, didžiausia grėsmė dažniausiai kyla ne dėl „kiniškos kilmės“, o dėl mūsų pačių elgesio internete ir pasenusios programinės įrangos. Būkite atsargūs, nuolat domėkitės naujienomis ir jūsų privatumas išliks saugus.