Paskolų sukčius telefonu dažniausiai išduoda prašymas prieš gaunant paskolą sumokėti pinigus, perduoti banko prisijungimus, PIN ar kitus slaptus duomenis, patvirtinti paties vartotojo neinicijuotą veiksmą per „Smart-ID“, taip pat spaudimas apsispręsti nedelsiant arba neįprastai geras pasiūlymas beveik be jokio tikrinimo. Pats paskolos pasiūlymas telefonu savaime nėra sukčiavimo įrodymas, tačiau kilus abejonių saugiausia nutraukti pokalbį ir kreditorių patikrinti savarankiškai, nesinaudojant skambinančiojo pateiktais kontaktais.
Kokie požymiai išduoda paskolų sukčius telefonu?
Sukčius, kurie skambina dėl paskolos, bet iš tikrųjų nori išvilioti pinigus ar asmeninius duomenis, išduoda keli tipiniai dalykai.
Prašoma iš anksto sumokėti mokestį
Vienas aiškiausių pavojaus signalų – pažadas suteikti paskolą tik po to, kai žmogus pirmiausia perves tam tikrą sumą. Sukčiai ją gali vadinti administravimo, sutarties, notaro, draudimo, deklaracijos, registracijos ar paskolos aktyvavimo mokesčiu.
Finansinių paslaugų sutartyse gali būti numatyta įvairių teisėtai taikomų mokesčių, tačiau atskiras reikalavimas iš anksto pervesti pinigus tam, kad tariamas kreditorius „atrakintų“, „patvirtintų“ ar tik tada išmokėtų žadamą paskolą, yra rimtas įspėjamasis ženklas. Lietuvos bankas kreditinio sukčiavimo schemą taip pat apibūdina principu: žadama paskolinti, tačiau prieš tai reikalaujama sumokėti.
Prašoma banko prisijungimo duomenų ar kitų slaptų kodų
Telefonu nereikėtų atskleisti interneto banko prisijungimo duomenų, slaptažodžių, PIN kodų, mokėjimo kortelės saugos kodo ar kitos informacijos, kuri leidžia prisijungti prie sąskaitos arba patvirtinti finansinę operaciją. Lietuvos bankas rekomenduoja neatskleisti prieigos prie internetinės bankininkystės duomenų.
Teisėtas tapatybės nustatymas nėra tas pats, kas prisijungimo paslapčių perdavimas kitam žmogui. Jei skambinantysis prašo padiktuoti kodą ar kitą konfidencialią autentifikavimo informaciją, pokalbį verta nutraukti.
Prašoma kažką patvirtinti per „Smart-ID“
„Smart-ID“ savaime nėra sukčiavimo požymis – tai teisėta tapatybės nustatymo ir elektroninių veiksmų patvirtinimo priemonė. Svarbu ne tai, kad naudojamas „Smart-ID“, o kokį veiksmą žmogus tvirtina ir kas jį inicijavo.
Jeigu pats nepradėjote prisijungimo, sutarties pasirašymo ar kitos operacijos, netvirtinkite netikėtai pasirodžiusios užklausos. Prieš įvesdami PIN kodą perskaitykite „Smart-ID“ programėlėje pateikiamą informaciją ir įsitikinkite, kad tvirtinamas būtent jūsų pradėtas veiksmas. Oficialioje „Smart-ID“ saugumo informacijoje taip pat rekomenduojama neįvesti PIN kodo, jei patvirtinimo proceso pats neinicijavote.
Kuriama skuba ir daromas spaudimas
Telefoniniai sukčiai dažnai stengiasi neleisti žmogui ramiai patikrinti informacijos. Galite išgirsti: „pasiūlymas galioja tik šiandien“, „turite patvirtinti dabar“ arba „jeigu padėsite ragelį, pasiūlymo nebeliks“.
Skubėjimas ypač įtartinas, kai kartu prašoma pervesti pinigus, spausti nuorodą, pateikti duomenis ar tvirtinti operaciją. Normalus patikrinimo procesas neturėtų priklausyti nuo to, ar sutiksite atlikti negrįžtamą veiksmą dar nebaigę skambučio.
Pasiūlymas neįprastai geras
Atsargiai vertinkite „garantuotos paskolos“ pažadus, neįprastai mažas palūkanas, didelę sumą be normalaus mokumo vertinimo ar teiginius, kad paskola tikrai bus suteikta net žmogui, kuriam kiti vartojimo kredito davėjai neskolina. Panašiai reikėtų vertinti ir tariamai ypač lengvą refinansavimą be įprasto finansinės situacijos vertinimo.
Kuo labiau netikra paskola pristatoma kaip išskirtinė galimybė be įprastų sąlygų ir patikrų, tuo svarbiau pirmiausia nustatyti, kas iš tiesų ją siūlo.
Skambinantysis vengia nepriklausomo patikrinimo
Įtarimą turėtų kelti situacija, kai žmogui neleidžiama perskambinti kredito bendrovei jos oficialiu numeriu, neaiškiai įvardijamas juridinis asmuo, nepavyksta rasti įmonės arba pasiūlymo sąlygų negalima gauti patikrinama forma.
Jei skambinantis asmuo prieštarauja tam, kad padėtumėte ragelį ir pats susisiektumėte su įmone, nėra pagrindo tęsti pokalbį vien todėl, kad jis prisistato žinomos bendrovės darbuotoju.
Siunčiamos nuorodos arba prašoma įdiegti programą
Pokalbio metu neskubėkite spausti SMS, „WhatsApp“, „Viber“ ar kitomis priemonėmis atsiųstų nuorodų. Duomenų viliojimo svetainė gali atrodyti panašiai kaip banko ar kreditoriaus puslapis, tačiau joje įvesti banko prisijungimo duomenys gali patekti sukčiams.
Ypač pavojingas prašymas įsidiegti nuotolinės prieigos programą ir suteikti skambinančiajam galimybę valdyti telefoną ar kompiuterį. Tokios programos turi teisėtų paskirčių, tačiau telefoninio sukčiavimo schemose jos naudojamos siekiant perimti įrenginio ar elektroninės bankininkystės kontrolę.
Kaip patikrinti, ar skambina tikras paskolos teikėjas?
Patikrinimą atlikite ne tęsdami pokalbį su skambinusiu žmogumi, o nepriklausomai:
- Nutraukite skambutį. Jei pasiūlymas tikras, vien dėl to, kad norite patikrinti jo autentiškumą, neturėtumėte perduoti duomenų ar atlikti finansinių veiksmų telefonu.
- Patys susiraskite įmonę. Užsirašykite skambinusiojo nurodytą kredito bendrovės pavadinimą, tačiau svetainės, telefono numerio ar kitų kontaktų ieškokite savarankiškai.
- Patikrinkite teisę teikti finansines paslaugas. Oficialioje Lietuvos banko duomenų bazėje galima tikrinti finansų rinkos dalyvius ir, be kita ko, vartojimo kredito davėjus. Naudokite Lietuvos banko finansų rinkos dalyvių sąrašą ir įsitikinkite, kad nurodyta įmonė iš tiesų yra tas subjektas, kuriuo skambinantysis prisistato. Jei norite atskirai palyginti viešai skelbiamas skirtingų kreditorių sąlygas, orientacijai galima pasitelkti ir lt, tačiau kreditoriaus teisę teikti finansines paslaugas vis tiek tikrinkite Lietuvos banko registre.
- Susisiekite oficialiais kontaktais. Paskambinkite numeriu, kurį radote oficialioje įmonės svetainėje arba Lietuvos banko registre, ir paklauskite, ar įmonė iš tikrųjų jums skambino bei pateikė konkretų paskolos pasiūlymą.
Nepasikliaukite vien ekrane matomu numeriu. Sukčiai gali naudoti telefono numerio klastojimą, vadinamąjį spoofing, kai gavėjo telefone parodomas ne tikrasis skambinančiojo numeris, o kitas – pavyzdžiui, lietuviškas ar panašus į žinomos įmonės numerį. Todėl net pažįstamai atrodantis numeris nėra pakankamas autentiškumo įrodymas. Patikimiau padėti ragelį ir pačiam paskambinti oficialiai paskelbtu numeriu.
Kuo teisėtas paskolos pasiūlymas telefonu skiriasi nuo sukčių skambučio?
| Tikėtinas teisėtas procesas | Įtartinas / sukčių elgesys |
| Įmonės patikrinimas: galima nustatyti juridinį asmenį ir patikrinti jo teisę teikti atitinkamas finansines paslaugas. | Įmonė įvardijama neaiškiai, jos nepavyksta patikrinti arba skambinantysis trukdo tai padaryti. |
| Sąlygos: galima susipažinti su aiškiai pateikiama informacija apie siūlomą kreditą. | Sąlygos miglotos, svarbiausia reikalaujama kuo greičiau „patvirtinti pasiūlymą“. |
| Perskambinimas: galima nutraukti pokalbį ir susisiekti oficialiais įmonės kontaktais. | Teigiama, kad perskambinti negalima arba padėjus ragelį pasiūlymas iškart dings. |
| Banko duomenys: tapatybės nustatymas atliekamas nustatytu būdu, neperduodant skambinančiajam slaptų prisijungimo duomenų. | Prašoma padiktuoti interneto banko slaptažodžius, PIN, kortelės saugos ar kitus slaptus autentifikavimo duomenis. |
| „Smart-ID“: žmogus tvirtina tik savo paties inicijuotą ir suprantamą veiksmą. | Prašoma įvesti PIN ir patvirtinti prisijungimą ar operaciją, kurios žmogus pats nepradėjo. |
| Mokėjimai: nėra reikalaujama skubiai pervesti neaiškaus avanso tam, kad tik tada būtų „aktyvuota“ paskola. | Prieš išmokant žadamą paskolą reikalaujama pervesti administravimo, draudimo, aktyvavimo ar kitu vardu pavadintą išankstinį mokestį. |
| Sprendimo laikas: galima sustoti, perskaityti informaciją ir patikrinti pasiūlymą. | Daromas spaudimas apsispręsti ar atlikti veiksmus čia pat, skambučio metu. |
Ką daryti, jei jau perdavėte duomenis ar sumokėjote?
Jei įtariate, kad telefonu bendravote su paskolų sukčiumi ir jau perdavėte asmeninius ar banko duomenis, patvirtinote neinicijuotą veiksmą arba pervedėte pinigų, svarbu veikti kuo greičiau. Pirmiausia pasirūpinkite banko sąskaitos ir prisijungimų saugumu, o ne bandykite toliau aiškintis su skambinusiu asmeniu.
- Nedelsdami susisiekite su savo banku oficialiais kontaktais. Paaiškinkite, kokius duomenis perdavėte ir kokius mokėjimus atlikote. Jei pervedimas jau padarytas, laikas gali būti svarbus, todėl nereikėtų pirmiausia bandyti aiškintis santykių su pačiu skambinusiu asmeniu.
- Nebetvirtinkite netikėtų užklausų. Atmeskite neinicijuotas „Smart-ID“, mobiliojo parašo ar banko programėlės autentifikavimo ir mokėjimo užklausas, net jei skambinantysis teigia, kad taip reikia „atšaukti“, „apsaugoti“ ar „grąžinti“ pinigus.
- Pakeiskite galimai atskleistus prisijungimo duomenis. Jei perdavėte slaptažodžius ar kitą informaciją, kuri gali būti panaudota prisijungimui, atlikite saugumo veiksmus pagal savo banko ar atitinkamos paslaugos teikėjo nurodymus. Jei sukčiai gavo prieigą prie įrenginio per nuotolinio valdymo programą, apie tai taip pat pasakykite bankui.
- Jei pervedėte pinigų ar galėjo būti įvykdyta nusikalstama veika, kuo greičiau kreipkitės į teisėsaugą. Išsaugokite telefono numerį, žinutes, sąskaitos numerį, mokėjimo informaciją ir kitus turimus duomenis apie bendravimą su tariamu kreditoriumi.
- Įvertinkite tapatybės vagystės riziką. Jei paskolų sukčiams perdavėte asmens ar tapatybės patvirtinimo duomenis ir baiminatės, kad jūsų vardu gali būti mėginama sudaryti vartojimo kredito sutartį, Lietuvos bankas teikia paslaugą „STOP vartojimo kreditams“. Įsirašius į šį sąrašą vartojimo kredito davėjai negali suteikti žmogui vartojimo kredito, todėl ši priemonė gali būti naudojama ir prevenciškai, kai kyla rizika, kad kreditas bus mėginamas paimti pasinaudojant pavogta tapatybe.
Kuo anksčiau sureaguosite, tuo daugiau galimybių sumažinti galimus nuostolius ir užkirsti kelią tolesniam duomenų panaudojimui. Net jei iš karto nepastebite pinigų dingimo ar kitų pasekmių, verta stebėti sąskaitos operacijas ir atidžiai vertinti vėliau gaunamas netikėtas prisijungimo, mokėjimo ar kredito patvirtinimo užklausas.
