Kaip iš tikrųjų elgiasi VMI, „Sodra“, policija ir kitos institucijos: kaip atskirti tikrą skambutį nuo sukčių

Sveiki! Jei kada nors gavote skambutį ar žinutę, kurioje kažkas prisistatė VMI, „Sodros“ ar policijos atstovu ir jums iškart suspaudė širdį — žinokite, kad nesate vieni. Tokių skambučių ir žinučių kasdien sulaukia tūkstančiai Lietuvos gyventojų, ir, deja, dauguma jų — sukčių darbas. Jie sąmoningai naudojasi žinomų, patikimų institucijų vardais, kad sukeltų pasitikėjimą ir privers jus veikti skubotai, neapgalvotai.

Gera žinia ta, kad atpažinti sukčius nėra taip sunku, kai žinai, kaip iš tikrųjų elgiasi tikros institucijos. Šiame straipsnyje draugiškai ir suprantamai papasakosime, kokių taisyklių laikosi VMI, „Sodra“, policija ir kitos įstaigos bendraudamos su žmonėmis, kokiais triukais dažniausiai naudojasi sukčiai, ir ką daryti, jei jums paskambino ar parašė kažkas įtartinas. Straipsnio gale rasite ir dažniausiai užduodamų klausimų skiltį su trumpais, aiškiais atsakymais.

Jei kada nors gaunate skambutį iš nepažįstamo numerio ir norite iš karto patikrinti, kam jis priklauso, tai galite padaryti Įmonių telefono numeriai puslapyje — ten rasite kitų vartotojų paliktus atsiliepimus ir įvertinimus apie tą patį numerį, kurie gali padėti akimirksniu suprasti, ar verta juo pasitikėti.

Kodėl sukčiai apsimeta valstybinėmis institucijomis?

Sukčiai puikiai supranta žmogaus psichologiją: mes labiau pasitikime oficialia įstaiga nei nepažįstamu skambučiu iš privataus asmens. Todėl jie sąmoningai prisidengia VMI, „Sodros“, policijos, bankų, sveikatos priežiūros įstaigų ar net paštų ir kurjerių tarnybų vardais — taip sukurdami įspūdį, kad reikalas rimtas ir reaguoti reikia nedelsiant.

Dažniausiai naudojami keli psichologiniai svertai:

• Skubos jausmas. Pranešama, kad reikia veikti „nedelsiant“, kitaip laukia bauda, skolos išieškojimas ar kitos neigiamos pasekmės.
• Autoriteto iliuzija. Skambinantysis prisistato pareigūnu, inspektoriumi ar valstybės tarnautoju, todėl žmogus jaučiasi įpareigotas paklusti.
• Baimė ir kaltės jausmas. Sukuriama situacija, kad žmogus jau įsivėlė į problemą (pvz., neva jo vardu atidaryta banko sąskaita), ir dabar jis turi „bendradarbiauti“, kad išvengtų bausmės.
• Empatijos išnaudojimas. Ypač jautrus taikinys — vyresnio amžiaus žmonės, kuriems sukčiai skambina prisistatydami medikais, socialiniais darbuotojais ar net artimaisiais, patekusiais į bėdą.

Kai suprantame šią logiką, daug lengviau atpažinti, kada bandoma manipuliuoti mūsų emocijomis, o ne tiesiog perduoti oficialią, ramią informaciją.

Kaip iš tikrųjų elgiasi VMI?

Valstybinė mokesčių inspekcija ne kartą viešai priminė svarbiausią taisyklę: VMI nesiunčia gyventojams pranešimų SMS žinutėmis, kuriose yra papildomos nuorodos. Tai reiškia, kad jeigu gaunate žinutę, kurioje VMI vardu raginama paspausti nuorodą, sumokėti baudą ar patikrinti tariamą permoką — tai beveik visada sukčių bandymas.

Svarbu žinoti keletą dalykų:

• SMS žinutės VMI vardu gali būti siunčiamos, pavyzdžiui, žmogui užsiregistravus vizitui arba informuojant apie VMI sistemoje gautą pranešimą, tačiau tokiose žinutėse nuorodos nepateikiamos.
• Vien tai, kad SMS siuntėjo lauke rodomas pavadinimas „VMI“, dar nieko neįrodo — sukčių žinutėse gavėjo telefone taip pat gali būti rodomas VMI pavadinimas, nors pati institucija tokio pranešimo nesiuntė.
• Oficiali VMI svetainė yra www.vmi.lt — jei nuoroda baigiasi kitokiais domenais (.com, .net, .info, .org ir panašiai) arba turi papildomą brūkšnelį prieš tekstą, tai sukčių svetainė.
• Oficialūs VMI el. pašto adresai visada baigiasi galūne @vmi.lt — jei laiško adresas nors kiek skiriasi (pvz., papildomos raidės ar kitokia galūnė), tai jau įtarimo signalas.
• Visą tikslią informaciją apie savo mokesčius, permokas ar skolas visada galima patikrinti tik prisijungus prie „Mano VMI“ per oficialią svetainę, o ne per žinutėje gautą nuorodą.
• Kilus abejonių, į VMI galima kreiptis tiesiogiai telefonu 1882 arba, skambinant iš užsienio, numeriu +370 5 260 5060.

Nuotraukos šaltinis: kaspaskambino.lt

Kaip iš tikrųjų elgiasi „Sodra“?

„Sodra“ taip pat yra viena dažniausiai sukčių naudojamų institucijų, ypač kalbant apie tariamas pensijų permokas, socialinio draudimo skolas ar išmokas. Svarbiausia taisyklė paprasta: „Sodra“ niekada nesiunčia pranešimų, kuriuose prašoma pervesti pinigus, patvirtinti banko operacijas, pateikti banko kortelės duomenis, suvesti PIN kodus ar priimti skubius finansinius sprendimus.

Papildomai verta atsiminti:

• „Sodros“ darbuotojai niekada neprašo pateikti asmens kodo ar kitų privačių duomenų telefonu.
• Jei nuoroda žinutėje baigiasi netipiniais domenais (.net, .com, .eu, .info, .online) arba adrese yra papildomas brūkšnys ar pakeistos raidės (pvz., „esodra“), tai nėra oficiali „Sodros“ svetainė.
• „Sodra“ nesiunčia SMS žinučių iš užsienio telefono numerių — jei žinutė atkeliavo iš keisto, ne lietuviško numerio, tai jau rimtas įtarimo pagrindas.
• Visos „Sodros“ teikiamos paslaugos gyventojams yra nemokamos — jei kas nors siūlo už atlygį „paspartinti“ išmoką ar „apskaičiuoti“ sukauptas lėšas, tai sukčiavimo požymis.
• Visada saugiausia savarankiškai prisijungti prie paskyros adresu gyventojai.sodra.lt arba draudejai.sodra.lt, o ne naudotis žinutėje pateikta nuoroda.
• Jei kyla įtarimų dėl skambučio ar žinutės, galima tiesiogiai susisiekti su „Sodra“ telefonu +370 5 250 0883 arba el. paštu info@sodra.lt.

Nuotraukos šaltinis: kaspaskambino.lt

Kaip iš tikrųjų elgiasi policija?

Policijos vardu prisidengiantys sukčiai — viena pavojingiausių ir labiausiai paplitusių schemų, nes ji dažnai derinama su kitais scenarijais. Populiarus pavyzdys: iš pradžių paskambina tariamas „poliklinikos darbuotojas“, siūlantis nemokamą apžiūrą ar nuolaidą ir prašantis asmens duomenų, o netrukus seka antras skambutis — jau nuo „pareigūno“, teigiančio, kad ankstesnis pokalbis buvo sukčių pinklės ir dabar reikia „apsaugoti“ pinigus ar „deklaruoti pajamas“. Kai kuriais atvejais schema tęsiasi ir toliau — į namus gali atvykti tariamas pareigūnas, kuris pasiima grynuosius pinigus ar banko kortelę.

Pagrindinė taisyklė paprasta: pareigūnai niekada neprašo ir patys neteikia asmens duomenų nei apie save, nei apie kitus asmenis.

Kiti svarbūs požymiai:

• Teisėsaugos pareigūnai neskambina gyventojams ir niekada neprašo telefonu padiktuoti elektroninės bankininkystės kodų.
• Jei jums iš tiesų skambina policija ar kita institucija, skambinantysis privalo nurodyti savo vardą, pavardę ir pareigas — šią informaciją galima patikrinti internete arba paskambinus oficialiu įstaigos numeriu.
• Nei tikri pareigūnai, nei bankų ar ligoninių darbuotojai niekada telefonu neprašys atlikti finansinių operacijų, diktuoti slaptažodžių ar siųstis įtartinų programėlių.
• Nemaža dalis tokių sukčiavimo skambučių vyksta ne lietuvių kalba (dažnai — rusų), o tai gali būti papildomas įtarimo signalas, ypač jei skambinantysis teigia atstovaujantis Lietuvos institucijai.
• Jei kyla bet koks įtarimas, saugiausia iš karto padėti ragelį ir savarankiškai kreiptis į policiją bendruoju pagalbos numeriu 112 arba per oficialų portalą epolicija.lt, kuriame galima pateikti pranešimą ar skundą internetu, be reikalo neatskleidžiant duomenų telefonu.

Nuotraukos šaltinis: kaspaskambino.lt

O kaip su bankais ir kitomis įstaigomis?

Panašūs principai galioja ir kalbant apie bankus, telekomunikacijų bendroves ar sveikatos priežiūros įstaigas, kurių vardu taip pat mėgstama prisidengti:

• Bankai niekada neprašo telefonu ar žinutėje atskleisti prisijungimo prie internetinės bankininkystės slaptažodžių, vienkartinių SMS kodų ar mobiliosios bankininkystės PIN kodų — net jei skambinantysis prisistato saugumo skyriaus darbuotoju.
• Poliklinikos ir gydymo įstaigos telefonu neprašo asmens kodo, gimimo datos ar kitų jautrių duomenų, norėdamos „patvirtinti apžiūrą“ ar pasiūlyti „nemokamą tyrimą“.
• Kurjerių ir pašto tarnybos paprastai neprašo apmokėti papildomų muitų ar mokesčių paspaudus SMS žinutėje esančią nuorodą — jei kyla abejonių, siuntos statusą visada galima patikrinti tiesiogiai per oficialią tarnybos svetainę ar programėlę.

Bendri požymiai, padedantys atpažinti sukčius

Nesvarbu, kuri institucija minima — VMI, „Sodra“, policija, bankas ar kita įstaiga — sukčių taktika dažnai turi labai panašių bruožų:

1. Skubinama priimti sprendimą čia ir dabar. Tikros institucijos niekada nereikalauja akimirksniu pervesti pinigų ar atskleisti duomenų.
2. Prašoma asmeninės ar finansinės informacijos telefonu. Nei VMI, nei „Sodra“, nei policija, nei bankai telefonu neprašo asmens kodo, banko kortelės duomenų ar prisijungimo slaptažodžių.
3. Nuoroda žinutėje veda į įtartiną svetainę. Dažnai tai — vizualiai panašus, bet ne oficialus domenas su papildomu brūkšneliu, raide ar neįprasta galūne.
4. Siuntėjo pavadinimas neįrodo autentiškumo. Tiek SMS, tiek el. pašto siuntėjo vardą sukčiai gali lengvai suklastoti, todėl vien pavadinimas telefono ekrane nieko negarantuoja.
5. Emociškai įtempta situacija. Grasinama bauda, skolų išieškojimu, sąskaitos blokavimu ar net baudžiamąja atsakomybe.
6. Neįprastas bendravimo būdas. Pavyzdžiui, žinutė be lietuviškų raidžių, keistas stilius, gramatinės klaidos ar žinutė, atsiųsta iš užsienio numerio.
7. Kelių pokalbių schema. Vienas skambutis seka po kito, kiekvienas naujas „atstovas“ patvirtina ankstesnio pasakojimą ir taip stiprina pasitikėjimą.

Ką daryti gavus įtartiną skambutį ar žinutę?

Jei kyla bent menkiausias įtarimas, verta ramiai laikytis kelių paprastų žingsnių:

1. Nesuteikite jokios asmeninės ar finansinės informacijos telefonu ar per žinutę — nei asmens kodo, nei banko kortelės duomenų, nei prisijungimo slaptažodžių.
2. Nespauskite jokių žinutėje ar laiške pateiktų nuorodų, net jei jos atrodo labai panašios į oficialias.
3. Patikrinkite informaciją savarankiškai, prisijungdami prie oficialios institucijos svetainės ar paskyros tiesiogiai per naršyklę, o ne per gautą nuorodą.
4. Paskambinkite oficialiu institucijos numeriu, kad patikrintumėte, ar pranešimas tikrai buvo siųstas jos.
5. Patikrinkite skambinusį numerį — pavyzdžiui, per Įmonių telefono numeriai puslapį galite pamatyti, ar kiti vartotojai jau yra susidūrę su tuo pačiu numeriu ir kokia buvo jų patirtis.
6. Nesiskubinkite ir neišsigąskite. Sukčiai remiasi tuo, kad emocijų apimtas žmogus priima blogesnius sprendimus — todėl padėkite ragelį ir ramiai apgalvokite situaciją.
7. Praneškite apie sukčiavimo bandymą atitinkamai institucijai arba policijai bendruoju pagalbos numeriu 112, arba per epolicija.lt.

Kodėl svarbu tikrinti numerius ir dalytis patirtimi?

Vienas efektyviausių būdų apsisaugoti nuo sukčių — bendruomenės sukurta informacija. Kai vienas žmogus susiduria su įtartinu skambučiu ir palieka atsiliepimą apie numerį, tai padeda kitiems iš karto suprasti, kad numeris nepatikimas, dar prieš jiems atsiliepiant. Būtent taip veikia kaspaskambino.lt — kiekvienas gali patikrinti gautą numerį Įmonių telefono numeriai puslapyje ir pamatyti, ar kiti vartotojai jį jau pažymėjo kaip įtartiną, ar tai realiai priklauso institucijai ar įmonei.

Taip pat verta prisiminti, kad tikros institucijos, tokios kaip VMI ar „Sodra“, savo tikrus kontaktinius numerius dažniausiai skelbia oficialiose svetainėse, todėl juos galima iš anksto pasitikrinti ir palyginti su skambinusiu numeriu.

Įdomu ir tai, kad ne tik gyventojai, bet ir įmonės gali prisidėti prie skaidresnės telefono ryšio aplinkos — jei jūsų verslas skambina klientams ir norite, kad jūsų numeris būtų iškart atpažįstamas, o ne palaikomas įtartinu, savo įmonę galima užregistruoti duomenų bazėje kartu su pavadinimu ir veiklos aprašymu.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar VMI, „Sodra“ ar policija apskritai kada nors skambina gyventojams? Taip, tikros institucijos gali skambinti, tačiau jos niekada neprašo telefonu atskleisti asmens kodo, banko duomenų, slaptažodžių ar vienkartinių SMS kodų. Jei kyla abejonių dėl skambinančiojo tapatybės, visada galima padėti ragelį ir perskambinti oficialiu institucijos numeriu.

Ką daryti, jei jau paspaudžiau įtartiną nuorodą, bet duomenų neįvedžiau? Jei nespėjote suvesti jokių prisijungimo ar mokėjimo duomenų, didelio pavojaus paprastai nėra, tačiau verta atkreipti dėmesį į telefono ar kompiuterio veikimą ir, jei įmanoma, pasitikrinti įrenginį su antivirusine programa.

Ką daryti, jei jau atskleidžiau savo duomenis sukčiams? Nedelsiant susisiekite su savo banku, kad užblokuotumėte prieigą prie sąskaitos ar korteles, pakeiskite susijusius slaptažodžius ir praneškite policijai bendruoju pagalbos numeriu 112 arba per epolicija.lt.

Kaip atskirti tikrą VMI ar „Sodros“ svetainę nuo suklastotos? Patikimiausia — pačiam įsivesti adresą į naršyklę (www.vmi.lt, www.sodra.lt), o ne spausti žinutėje ar laiške gautą nuorodą. Atkreipkite dėmesį į domeno galūnę — jei ji neįprasta arba turi papildomų simbolių, tai greičiausiai sukčių svetainė.

Ar sukčiai gali suklastoti tikrą institucijos telefono numerį? Taip, vadinamasis numerio klastojimas (angl. spoofing) leidžia sukčiams telefono ekrane parodyti bet kokį pavadinimą ar numerį, net jei skambutis realiai vykdomas iš kitur. Todėl vien matomas numeris ar pavadinimas savaime nėra tikrumo įrodymas.

Kodėl verta patikrinti numerį prieš atsiliepiant? Numerio patikrinimas iš anksto padeda greitai suprasti, ar tai žinoma įmonė, institucija, ar numeris, kurį kiti vartotojai jau pažymėjo kaip įtartiną — tai sutaupo laiko ir apsaugo nuo nemalonių staigmenų.

Ar verta pranešti apie sukčiavimo bandymą, jei manęs apgauti nepavyko? Taip, verta. Kiekvienas pranešimas padeda institucijoms ir bendruomenei greičiau atpažinti naujas sukčių schemas ir įspėti kitus žmones, net jei jums asmeniškai žala nebuvo padaryta.

Dar šiek tiek informacijos pabaigai

Oficialios institucijos — VMI, „Sodra“, policija ir kitos — turi aiškias ir nuoseklias bendravimo su gyventojais taisykles: jos neprašo asmens duomenų ar finansinės informacijos telefonu, nesiunčia SMS žinučių su nuorodomis mokėjimams atlikti ir visada leidžia informaciją patikrinti savarankiškai per oficialius kanalus. Sukčiai, priešingai, remiasi skuba, baime ir autoriteto iliuzija, todėl svarbiausia — išlikti ramiems, niekada neatskleisti duomenų telefonu ir visada patikrinti informaciją nepriklausomai, pavyzdžiui, paskambinus oficialiu numeriu arba patikrinus skambinusį numerį per kaspaskambino.lt. O jei turite verslą ir norite, kad jūsų numeris būtų atpažįstamas ir patikimas klientų akyse, registracija užtruks vos kelias minutes.