Šiandien labai aktuali tema, kurios situaciją patyriau savo kailiu. Šiandien gavau žinutę iš vieno prekybos tinklo pranešimu jog ten taikomos nuolaidos (telefono ekrano nuotrauką prisegiau straipsnio viduryje), nieko nelaukęs patikrinau telefono numerį internete ir atradau kai ką įdomaus…

Skamba per gerai, kad būtų tiesa? Taip ir yra. Nusprendžiau pasinerti į šią schemą ir išsiaiškinti, kur iš tiesų veda šios „nuolaidos“ ir kas slypi už masinių SMS atakų, kurios pastaruoju metu plūsta į lietuvių telefonus.

Straipsnio turinys

Kaip veikia ši apgavystės schema?

Viskas prasideda nuo iš pažiūros nekaltos nuorodos. Sukčiai SMS žinutėse itin dažnai naudoja nuorodų trumpinimo platformas, tokias kaip bit.ly, cutt.ly ar tinyurl.com (pavyzdžiui, žinutėje esanti nuoroda gali atrodyti taip: bit.ly/nuolaida-jums. Tokia taktika pasirenkama neatsitiktinai:

Tikrojo adreso maskavimas: Matydami tik bit.ly trumpinį, jūs negalite iš anksto įvertinti, į kokią tiksliai svetainę būsite nukreipti. Tai leidžia nusikaltėliams paslėpti tikrąjį, dažnai ilgą ir įtartiną interneto adresą (pvz., netikra-parduotuve-akcija.xyz), kuris budresniam vartotojui iškart išduotų klastotę.
Dėmesio nukreipimas ir kompaktiškumas: Trumpos nuorodos atrodo tvarkingiau, labiau primena oficialius pranešimus ir taupo SMS žinutės simbolius. Likusi vieta išnaudojama manipuliaciniam tekstui, skatinančiam kuo greičiau reaguoti į pasiūlymą.

Paspaudus šią užmaskuotą nuorodą, jūs atsiduriate svetainėje, kuri vizualiai yra identiška tikrojo prekybos tinklo puslapiui. Naudojamos tos pačios spalvos, logotipai ir net šriftai. Tačiau tai – tik meistriškai sukurta dekoracija, už kurios slepiasi gerai apgalvoti spąstai.

Išanalizavus kelias tokias svetaines, išryškėjo trys pagrindiniai sukčių tikslai:

Duomenų vagystė (angl. Phishing): Svetainė prašo prisijungti prie savo lojalumo paskyros, suvedant el. paštą ir slaptažodį. Tokiu būdu sukčiai gauna jūsų prisijungimo duomenis, kuriuos vėliau gali išbandyti kitose platformose (pavyzdžiui, el. bankininkystėje, jei naudojate tą patį slaptažodį).
Mokėjimo kortelės duomenų pasisavinimas: Dažnai „laimėjimas“ būna apmokestintas simboliniu 1–2 eurų pristatymo mokesčiu. Suvedę savo banko kortelės duomenis, jūs ne tik neatgaunate jokio prizo, bet ir atiduodate nusikaltėliams tiesioginę prieigą prie savo banko sąskaitos.
Slaptos prenumeratos: Kai kuriais atvejais, smulkiu šriftu, kurio beveik neįmanoma įskaityti telefono ekrane, nurodoma, kad sutinkate prenumeruoti nenaudingą paslaugą už 30 ar 50 eurų per mėnesį.

Kas už to slypi? Tyrimo užkulisiai

Nors žinutė atrodo atsiųsta vietinio prekybos tinklo, realybė visiškai kitokia. Išsiaiškinau kelis techninius aspektus, kurie paaiškina, kaip sukčiams pavyksta mus apgauti:

SMS siuntėjo klastojimas (angl. Spoofing): Nusikaltėliai naudoja specialias, dažnai tamsiajame internete (Dark Web) prieinamas masinio siuntimo platformas. Šios sistemos leidžia apeiti standartines saugumo procedūras ir siuntėjo laukelyje įrašyti bet kokį vardą (pvz., „MAXIMA“, „IKI“, „LIDL“ ar „SENUKAI“). Pavojingiausia šios taktikos dalis yra ta, kad jūsų išmanusis telefonas automatiškai sugrupuoja šią melagingą žinutę į vieną susirašinėjimą su senomis, tikromis to paties prekybos tinklo žinutėmis (pavyzdžiui, kurjerių pristatymo patvirtinimais ar registracijos kodais). Tai akimirksniu sukuria netikrą pasitikėjimo jausmą.
Tarptautiniai nusikaltėlių tinklai ir „neperšaunami“ serveriai: Domenai (interneto adresai), į kuriuos veda nuorodos, registruojami pasinaudojant vadinamuoju „neperšaunamu priegloba“ (angl. Bulletproof hosting). Tai serveriai šalyse, kurios ignoruoja tarptautinius teisėsaugos prašymus – nuo Panamos ar Rusijos iki neaiškių serverių Afrikoje. Negana to, sukčiai naudoja automatizuotus įrankius, generuojančius naujus domenus kas kelias minutes. Kol vietos kibernetinio saugumo specialistai užblokuoja vieną klastotę, vietoje jos atsiranda dešimt naujų.
Dirbtinio intelekto pagalba: Anksčiau sukčius lengvai išduodavo prasta lietuvių kalba, rusiški keiksmai ar per „Google Translate“ išversta netaisyklinga gramatika. Šiandien situacija pasikeitė. Pasitelkę dirbtinio intelekto kalbos modelius (kartais net specialiai nusikaltimams pritaikytus, pvz., „FraudGPT“), sukčiai per kelias sekundes sukuria nepriekaištingus, įtikinamus tekstus. DI analizuoja lietuvišką kontekstą, todėl žinutės gali būti idealiai pritaikytos prie artėjančių Kalėdų, Velykų ar „Juodojo penktadienio“ išpardavimų, nepaliekant jokių kalbos klaidų.

Patyriau savo kailiu…

Šis tyrimas prasidėjo neatsitiktinai – šiandienos rytą pats savo telefone sulaukiau tokio „masalo“. Kaip galite matyti mano padaryto ekrano nuotraukoje, sukčiai bandė prisidengti „Lidl“ prekybos tinklo vardu, atsiųsdami itin realistiškai skambančią SMS žinutę. Tekste detaliai vardijamos neva vykstančios akcijos: Atlanto lašišos filė už 11,49 Eur/kg, 40 % nuolaida švaros prekėms ir pasiūlymas popieriniams rankšluosčiams su „Lidl Plus“ kuponu. Nors pats tekstas sukonstruotas taip, kad imituotų įprastą prekybos centro reklaminį pranešimą, dvi esminės detalės iškart išduoda apgavystę. Visų pirma, siuntėjo numeris yra ispaniškas (+34 654 024 239), kas visiškai nebūdinga Lietuvoje veikiančiam tinklui. Antra ir pati pavojingiausia detalė – žinutės pabaigoje pridėtas siūlymas „Atsisakyti“ su sutrumpinta [https://bit.ly/3NLlNfj](https://bit.ly/3NLlNfj) nuoroda. Ant nuorodos nespaudžiau, tiesiog išsaiškinau kur ji veda pasinaudodamas internete esančiais įrankiais. Būtent šis, iš pažiūros nekaltas trumpinys, ir yra tie kruopščiai paspęsti spąstai, laukiantys neapdairaus vartotojo paspaudimo.

Nors LIDL atstovams patvirtinus jog žinutės buvo siųstos iš jų atstovybės ši schema vis tiek išlieka itin aktyvi tarp piktavalių asmenų kurie ketina išvilioti pinigus iš Lietuvos gyventojų.

„Nuoširdžiai atsiprašome dėl sukelto nerimo. Šeštadienį daliai „Lidl“ klientų Lietuvoje siųstose žinutėse dėl žmogiškosios klaidos vietoj siuntėjo pavadinimo „Lidl Plus“ buvo matomas konkretus telefono numeris. Suprantame, kad tai ir žinutėje naudota nuoroda galėjo sukelti pagrįstų abejonių dėl saugumo. Atsižvelgdami į šią situaciją, tiksliname savo komunikacijos procesus, kad ateityje mūsų žinutės būtų visiškai aiškios ir nekeltų jokių dvejonių. Žinutė tikrai buvo siųsta mūsų, tačiau pripažįstame, kad jos išpildymas turėjo būti geresnis“

Kaip atpažinti klastotę ir apsisaugoti?

Sukčiai tobulėja, tačiau atpažinti jų pinkles įmanoma, jei žinote, į ką atkreipti dėmesį. Štai pagrindiniai raudoni signalai ir veiksmai, kurių turėtumėte imtis:

Keistas interneto adresas (URL): Tai pats svarbiausias indikatorius. Nors atidarytas puslapis vizualiai atrodo kaip tikras, visada tikrinkite adreso juostą. Vietoje oficialaus www.parduotuve.lt pamatysite kažką panašaus į parduotuve-akcija-lt.com,prizai-laimek.xyz ar tiesiog atsitiktinių simbolių kratinį.
- Naudingas patarimas: Atkreipkite dėmesį, kad šalia adreso esanti „spynos“ ikonėlė (HTTPS ryšys) nebereiškia, kad svetainė legali – sukčiai dabar masiškai naudoja nemokamus saugumo sertifikatus. Jei SMS žinutėje matote sutrumpintą nuorodą (pvz., bit.ly), telefone ją palaikykite paspaudę (nebakstelėkite), kad pamatytumėte pilną paslėptą adresą prieš jį atidarydami.
Skubos jausmo ir baimės kūrimas: Psichologinis spaudimas yra geriausias sukčių ginklas. Žinutėse pabrėžiama: „Pasiūlymas galioja tik 2 valandas“, „Liko tik 3 prizai“ arba „Jūsų sukaupti lojalumo taškai sudegs už 24 val.“. Tai daroma tam, kad sukeltų stresą (arba baimę praleisti progą) ir priverstų jus nustoti kritiškai mąstyti. Tikros prekybos įmonės visada palieka pakankamai laiko pasinaudoti realiomis akcijomis.
Prašymas suvesti banko duomenis ar asmens kodą: Joks legitimus prekybos tinklas neprašys jūsų suvesti kreditinės kortelės duomenų, kad atsiimtumėte prizą ar gautumėte nuolaidos kodą. Jei prekybos tinklas iš tiesų dovanoja telefoną ar čekį, prizas įteikiamas fizinėje parduotuvėje arba pristatomas visiškai nemokamai.
- Svarbiausia taisyklė: Niekada neveskite savo banko kortelės CVV kodo (triženklio skaičiaus nugarėlėje) ir netvirtinkite operacijų „Smart-ID“ ar mobiliuoju parašu, jei jūs patys neinicijavote pirkimo. PIN1 ir PIN2 kodai yra raktas nuo jūsų banko sąskaitos durų.

Ką daryti ir kokie veiksmai jei gavote tokią žinutę?

Jei jūsų telefono ekrane įsižiebė gundantis, bet įtartinas pasiūlymas, vadovaukitės šiuo trijų žingsnių saugumo protokolu:

Nespauskite jokių nuorodų – tai jūsų pagrindinis skydas. Tai absoliuti auksinė kibernetinio saugumo taisyklė. Kartais vien paspaudus nuorodą (net ir nesuvedus jokių asmeninių duomenų), nusikaltėliai gali gauti techninį patvirtinimą, kad jūsų telefono numeris yra aktyvus, todėl ateityje sulauksite tik dar daugiau šlamšto ir atakų. Pačiais blogiausiais atvejais atidaryta nuoroda gali inicijuoti kenkėjiškos programinės įrangos atsisiuntimą į jūsų įrenginį.
Informaciją tikrinkite tik oficialiais kanalais. Jei smalsumas vis dėlto nugali ir dvejojate, ar skelbiama akcija kartais nėra tikra, niekada nebandykite to aiškintis per atsiųstą nuorodą. Savarankiškai atsidarykite naršyklę, suveskite oficialų prekybos tinklo adresą ir patikrinkite skiltį „Akcijos“ ar „Naujienos“. Dar saugesnis būdas – atsidaryti oficialią to prekybos tinklo mobiliąją programėlę arba tiesiog paskambinti viešai nurodytu klientų aptarnavimo telefonu.
Praneškite, užblokuokite ir ištrinkite. Neapsiribokite vien žinutės ignoravimu. Pasinaudokite išmaniojo telefono funkcija „Pranešti apie šlamštą“ (angl. Report Spam). Taip pat apie tokias masines atakas visada naudinga informuoti Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą (NKSC) ir patį prekybos tinklą per oficialius jų socialinių tinklų kanalus – tai padeda įmonėms greičiau įspėti kitus pirkėjus. Atlikę tai, žinutę tiesiog ištrinkite.

Krizinis planas: Ką daryti, jei vis dėlto pakliuvote į spąstus?
Jei suvedėte banko kortelės duomenis: Nedelsdami, nė sekundės nelaukdami, skambinkite savo bankui (numeris visada nurodytas ant pačios kortelės nugarėlės) ir prašykite kortelę užblokuoti. Jei turite galimybę, kortelę galite savarankiškai „įšaldyti“ per savo mobiliąją bankininkystės programėlę.
Jei atskleidėte slaptažodžius: Kuo skubiau pakeiskite prisijungimo duomenis toje platformoje, kuria neva bandėte pasinaudoti. Jei tą patį ar panašų slaptažodį naudojate ir kitur (el. pašte, socialiniuose tinkluose), nedelsiant pakeiskite ir juos. Visur, kur įmanoma, aktyvuokite dviejų veiksnių autentifikavimą (2FA).
Jei patvirtinote pavedimą „Smart-ID“ ar mobiliuoju parašu: Skubiai informuokite banką apie neteisėtą operaciją ir kreipkitės į policiją.

Šiek tiek pabaigai

Technologijoms tobulėjant, sukčių schemos darosi vis subtilesnės, o atakos – vis masiškesnės. Nors teisėsauga ir kibernetinio saugumo specialistai kasdien kovoja su šiais tarptautiniais tinklais, vienintelis ir pats patikimiausias skydas prieš šias atakas yra mūsų pačių atidumas, skaitmeninis raštingumas ir sveikas skepticizmas.

Neskubėkite aklai džiaugtis netikėtais laimėjimais, kritiškai vertinkite skubius raginimus ir prisiminkite auksinę taisyklę – internete nemokamo sūrio nebūna. Jis laukia tik pelėkautuose, o šiuo atveju – meistriškai paspęstuose elektroniniuose spąstuose.