Skolinimosi būdai skiriasi tuo, kaip suteikiami ir naudojami pinigai, kada juos reikia grąžinti, kiek finansavimas kainuoja ir ar reikalaujama užtikrinimo. Vartojimo paskola paprastai išmokama vieną kartą ir grąžinama pagal grafiką, o kredito linija ar kortelė leidžia naudotis nustatytu limitu. Lizingu dažniausiai finansuojamas konkretus pirkinys, kurio nuosavybės sąlygas apibrėžia sutartis. Būsto paskola skirta nekilnojamajam turtui, paprastai suteikiama ilgesniam laikui ir užtikrinama jo įkeitimu. Todėl svarbu įvertinti ne tik palūkanas, bet ir visus finansinius įsipareigojimus.
Pagrindiniai skolinimosi būdai ir jų skirtumai
Skirtingos paskolų rūšys pritaikytos nevienodiems finansavimo poreikiams. Vienos suteikia iš anksto nustatytą sumą, kitos leidžia skolintis dalimis arba finansuoti pasirinktą turtą.
| Skolinimosi būdas | Kaip veikia | Kada naudojamas | Esminis skirtumas arba ribojimas |
| Vartojimo paskola | Vienkartinė pinigų suma grąžinama pagal nustatytą grafiką. | Remontui, didesniam pirkiniui ar kitoms asmeninėms išlaidoms. | Palūkanos ir įmokos nustatomos pagal sutartį, o grąžintos lėšos automatiškai netampa vėl prieinamos. |
| Kredito linija | Suteikiamas limitas, iš kurio lėšos naudojamos pagal poreikį. | Kai išlaidų dydis ar atsiradimo laikas nėra tiksliai žinomas. | Palūkanos paprastai skaičiuojamos nuo panaudotos sumos, tačiau gali būti kitų mokesčių. |
| Kredito kortelė | Suteikiamas kredito limitas atsiskaitymams kortele. | Kasdieniams pirkiniams ar trumpalaikiam išlaidų finansavimui. | Gali būti beprocentis laikotarpis, o grynųjų išėmimui taikomos atskiros sąlygos. |
| Lizingas / pirkimas išsimokėtinai | Finansuojamas konkretus automobilis, prekė ar kitas turtas. | Perkant transporto priemonę, buitinę techniką ar kitą didesnės vertės daiktą. | Finansavimas susietas su pirkiniu, o nuosavybės sąlygos priklauso nuo sutarties. |
| Būsto paskola | Ilgalaikis finansavimas, paprastai užtikrinamas nekilnojamojo turto įkeitimu. | Perkant, statant ar kitais sutartyje numatytais tikslais finansuojant būstą. | Dažnai reikalingas pradinis įnašas, o įkeistas turtas užtikrina prievolės vykdymą. |
Svarbu suprasti, kad paskolų pavadinimai ne visada reiškia atskiras teisines ar ekonomines kategorijas. Pavyzdžiui, vartojimo kreditas gali būti suteikiamas įvairiomis formomis, o „greitasis kreditas“ dažniausiai yra kasdienėje kalboje ar reklamoje vartojamas pavadinimas.
Kuo skiriasi panašiai vadinami skolinimosi būdai?
Vartojimo paskola ir greitasis kreditas
Vartojimo paskola – tai vartojimo kredito forma, kai asmeninėms reikmėms pasiskolinti pinigai paprastai grąžinami dalimis per sutartą laikotarpį. Greitasis kreditas teisine prasme nėra atskira vartojimo kredito kategorija.
Kasdienėje kalboje greitasis kreditas dažnai siejamas su greitesniu paraiškos nagrinėjimu, mažesnėmis sumomis ar trumpesniu grąžinimo terminu. Vis dėlto šios savybės nėra universalios – konkretūs pasiūlymai gali skirtis.
Kaip nurodoma Lietuvos banko paaiškinime, šnekamojoje kalboje vartojami pavadinimai teisės požiūriu nekeičia kredito esmės. Jeigu finansavimo sutarčiai taikomas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas, jo reikalavimų būtina laikytis nepriklausomai nuo produkto rinkodarinio pavadinimo. Tai apima ir kreditingumo vertinimą bei informacijos apie skolinimosi kainą pateikimą.
Kredito linija ir kredito kortelė
Abi finansavimo formos suteikia galimybę naudotis iš anksto nustatytu kredito limitu. Panaudojus dalį lėšų ir jas grąžinus, limitas pagal sutarties sąlygas gali būti vėl prieinamas.
Kredito linija dažniau naudojama pervedant lėšas į sąskaitą ar kita sutartyje numatyta tvarka. Ji gali būti patogi, kai išlaidos atsiranda etapais. Palūkanos paprastai skaičiuojamos nuo panaudoto kredito, tačiau gali būti taikomi limito administravimo ar kiti mokesčiai.
Kredito kortelė pirmiausia skirta atsiskaityti už prekes ir paslaugas. Kai kurios sutartys numato beprocentį laikotarpį, jeigu panaudotas kreditas grąžinamas nustatytu laiku. Grynuosius pinigus išsiimant ar pervedant lėšas gali būti taikomi papildomi mokesčiai ir kitokia palūkanų skaičiavimo tvarka.
Todėl lyginant šias formas svarbu įvertinti ne tik kredito limitą, bet ir jo naudojimo, grąžinimo bei apmokestinimo sąlygas.
Lizingas ir pirkimas išsimokėtinai
Lizingas, dar vadinamas išperkamąja nuoma, ir pirkimas išsimokėtinai dažnai minimi kaip panašūs finansavimo sprendimai. Tačiau jų teisinė forma, nuosavybės teisės ir sutartiniai įsipareigojimai gali skirtis.
Pavyzdžiui, perkant automobilį lizingu gali reikėti sumokėti pradinį įnašą. Automobilio nuosavybės teisė gali priklausyti finansuotojui iki sutartinių įsipareigojimų įvykdymo. Taip pat gali būti reikalaujamas KASKO draudimas, todėl svarbu įvertinti ne vien mėnesinę įmoką, bet ir draudimo išlaidas.
Perkant išsimokėtinai nuosavybės perėjimo sąlygos gali būti kitokios. Net jei pardavėjas reklamuoja „0 % palūkanų“ arba „be pabrangimo“, verta patikrinti administravimo, sutarties ir kitus privalomus mokesčius bei galutinę mokamą sumą.
Iš ko galima skolintis pinigų?
Skolinimosi būdas apibūdina finansavimo formą, o skolinimosi šaltinis – subjektą, kuris suteikia arba organizuoja finansavimą. Ta pati vartojimo paskola gali būti siūloma skirtingų finansų rinkos dalyvių.
- Siūlo vartojimo paskolas, kredito korteles, kredito linijas ir būsto finansavimą. Vertina pajamas, turimus įsipareigojimus, kredito istoriją ir kitus kreditingumo rodiklius.
- Kredito unijos. Gali teikti vartojimo ir būsto kreditus bei kitus finansavimo produktus. Jų paslaugų prieinamumas gali priklausyti nuo narystės ir konkrečios unijos sąlygų.
- Nebankiniai vartojimo kredito davėjai. Tai finansavimo bendrovės, siūlančios vartojimo kreditus ar su pirkiniais susietą finansavimą. Joms taikomi atitinkami Lietuvos teisės aktų reikalavimai.
- Tarpusavio skolinimo platformos. Organizuoja finansavimą, sujungdamos paskolų gavėjus ir paskolų davėjus. Per tokias platformas suteikiama paskola gali būti vartojimo kreditas.
- Artimieji ar kiti fiziniai asmenys. Skolinimosi sąlygos nustatomos šalių susitarimu. Svarbu aiškiai raštu sutarti dėl sumos, grąžinimo termino, palūkanų, jei jos taikomos, ir išsaugoti pinigų perdavimo įrodymą.
Tarpusavio skolinimas vartotojams neturėtų būti painiojamas su verslui skirtu sutelktiniu finansavimu. Nors abiem atvejais finansavimas gali būti organizuojamas per interneto platformą, finansavimo paskirtis, dalyviai ir taikomas reguliavimas skiriasi.
Kaip palyginti skirtingų skolinimosi būdų kainą?
Vien palūkanų normos nepakanka nustatyti, kuris finansavimo pasiūlymas pigesnis. Paskolos kainą gali sudaryti palūkanos, sutarties sudarymo, administravimo ir kiti su kreditu susiję mokesčiai.
Palūkanų norma parodo, kokio dydžio palūkanos skaičiuojamos už pasiskolintus pinigus. Tačiau ji nebūtinai apima papildomas finansavimo išlaidas.
Bendros vartojimo kredito kainos metinė norma (BVKKMN) – procentinis rodiklis, kuriuo bendra kredito kaina išreiškiama metine norma, įvertinant palūkanas ir į skaičiavimą įtraukiamus mokesčius. Jis padeda palyginti skirtingą kainodarą taikančių kreditorių pasiūlymus. Tiksliausia lyginti pasiūlymus, kurių suma, terminas ir lėšų grąžinimo sąlygos yra panašūs.
Bendra kredito gavėjo mokama suma parodo, kiek pinigų iš viso reikės sumokėti pagal numatytas kredito sąlygas: grąžinamą paskolos sumą, palūkanas ir kitus įtrauktus mokesčius.
Iliustracinis pavyzdys. Pasiskolinama 1 000 Eur 12 mėnesių laikotarpiui. Palūkanų norma – 0 %, tačiau taikomas 5 Eur mėnesinis administravimo mokestis. Per metus administravimo mokesčiai sudaro 60 Eur. Taigi bendra mokama suma yra 1 060 Eur, jeigu kitų mokesčių nėra. Tai tik skaičiavimo pavyzdys, o ne realus konkretaus kreditoriaus pasiūlymas.
Grąžinimo terminas taip pat turi įtakos kainai. Ilgesnis terminas dažnai sumažina mėnesinę įmoką, bet gali padidinti bendrą per visą laikotarpį sumokamų palūkanų ir mokesčių sumą. Todėl mažesnė mėnesinė įmoka savaime nereiškia pigesnio finansavimo.
Renkantis finansavimą verta palyginti ne vieną, o kelis skirtingų kreditorių pasiūlymus. Tam galima pasitelkti paskolų ir kreditų palyginimo svetaines, pavyzdžiui, https://www.greitikreditai.lt/, kuriose galima susipažinti su skirtingomis skolinimosi galimybėmis. Lyginant pasiūlymus svarbu atsižvelgti į paskolos sumą, grąžinimo terminą, BVKKMN ir bendrą mokamą sumą.
Kuris skolinimosi būdas tinkamesnis skirtingiems poreikiams?
- Reikalinga vienkartinė suma. Jei iš anksto žinoma, kiek pinigų reikia, pavyzdžiui, remontui, vartojimo paskola gali būti patogi dėl vienkartinio išmokėjimo ir aiškaus grąžinimo grafiko. Tai leidžia suplanuoti reguliarias įmokas ir įvertinti jų poveikį mėnesio biudžetui.
- Išlaidos atsiranda palaipsniui. Kai pinigų prireikia skirtingu metu, galima svarstyti kredito liniją arba kredito kortelę. Jų privalumas – galimybė naudoti tik dalį suteikto limito. Vis dėlto pakartotinis skolinimasis gali apsunkinti skolos mažinimą, ypač jei grąžintos lėšos nuolat naudojamos naujoms išlaidoms.
- Perkamas automobilis arba didesnės vertės daiktas. Vartojimo paskola paprastai leidžia sumokėti pardavėjui už pirkinį, o lizingas tiesiogiai susiejamas su finansuojamu turtu. Lyginant šias galimybes reikia įvertinti, kam priklausys turtas sutarties laikotarpiu, ar būtinas pradinis įnašas, kokie draudimo reikalavimai ir kiek iš viso kainuos finansavimas.
- Perkamas būstas. Būsto paskola iš esmės skiriasi nuo įprasto vartojimo kredito savo paskirtimi, ilgesniu grąžinimo laikotarpiu ir užtikrinimu nekilnojamuoju turtu. Vertinamos ilgalaikės pajamos, finansiniai įsipareigojimai, įkeičiamas turtas ir kitos sąlygos. Dėl ilgo termino ypač svarbu suprasti palūkanų kitimo bei įmokų padidėjimo riziką.
Kokias rizikas svarbu įvertinti prieš skolinantis?
Kiekvienas skolinimosi būdas sukuria pareigą grąžinti pasiskolintą sumą ir sumokėti sutartyje numatytas išlaidas. Tačiau rizikos skiriasi priklausomai nuo finansavimo pobūdžio.
Turto įkeitimas reiškia, kad turtas naudojamas kaip prievolės įvykdymo užtikrinimas. Nevykdant įsipareigojimų, kreditorius teisės aktų ir sutarties nustatyta tvarka gali siekti išieškojimo iš įkeisto turto. Todėl būtina įvertinti ne tik galimybę mokėti įmokas dabar, bet ir finansinį atsparumą ateityje.
Ilgesnis paskolos terminas gali sumažinti periodinę finansinę naštą, tačiau kartu pailgina įsipareigojimų laikotarpį ir gali padidinti bendrą mokamą sumą. Kintamų palūkanų atveju papildomą neapibrėžtumą sukuria galimi palūkanų normos pokyčiai.
Nuolatinis trumpalaikių kreditų naudojimas kasdienėms išlaidoms dengti taip pat kelia riziką. Jei nauja paskola imama ankstesnėms įmokoms ar būtiniausioms išlaidoms apmokėti, įsipareigojimų našta gali didėti, o skolos grąžinimas tapti sudėtingesnis.
Prieš skolinantis svarbu įvertinti pajamų stabilumą, jau turimus įsipareigojimus, būtinas pragyvenimo išlaidas ir galimą pajamų sumažėjimą. Kreditingumas vertinamas ne vien pagal gaunamų pajamų dydį, bet ir pagal galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus. Todėl renkantis skolinimosi būdą svarbiausia suderinti finansavimo paskirtį, visą jo kainą ir realias paskolos grąžinimo galimybes.
