Kai pagalvoji apie dalykus, kuriais Lietuva galėtų didžiuotis pasauliniu mastu, internetas ne visada pirmas ateina į galvą. Tačiau paskutiniu metu apie tai kalbama vis garsiau – ir ne be pagrindo. 2026 metų liepą paskelbtas naujausias tarptautinis interneto ryšio indeksas Lietuvą įvertino antra geriausia pasaulyje pagal bendrą interneto kokybę, saugumą, kainą ir laisvę. Nusprendžiau pasidomėti giliau – kas iš tikrųjų slypi už šių skambių antraščių, kokie skaičiai tai patvirtina ir ar tai reiškia, kad kasdien naudojamas internetas Lietuvoje tikrai toks geras, kaip skelbia reitingai.

Kas tas naujasis interneto ryšio indeksas

2026 metų liepos pradžioje kelionių eSIM programėlė „Saily“ paskelbė antrą kartą iš eilės rengiamą pasaulinį interneto ryšio indeksą, kuriame vertinamos 97 pasaulio valstybės. Skirtingai nei įprasti greičio reitingai, kurie remiasi vien atsisiuntimo ar įkėlimo greičiu, šis indeksas žiūri plačiau – jis sujungia keturis vienodą svorį turinčius kriterijus: kibernetinį saugumą, interneto kokybę, kainą ir laisvę internete. Metodikoje remiamasi pripažintais šaltiniais, tarp jų – Pasauliniu kibernetinio saugumo indeksu bei GSMA mobiliojo interneto ryšio indeksu, siekiant kuo tiksliau atspindėti realią žmogaus, o ne tik techninę, interneto patirtį.

Rezultatas nustebino net pačius Lietuvos telekomunikacijų atstovus: per vienerius metus šalis pakilo net šešiomis pozicijomis – iš aštuntos vietos tiesiai į antrąją. Priekyje liko tik Estija, o už Lietuvos rikiuojasi Danija, Portugalija ir Prancūzija. Tai reiškia, kad iš viso pasaulio Lietuva pripažinta viena patikimiausių ir subalansuočiausių vietų naudotis internetu.

Ką tai reiškia praktiškai? „Saily“ generalinis direktorius Vykintas Maknickas pabrėžė, kad būtent visapusiškas pranašumas – ne vien vienos srities dominavimas – atskiria tikrus lyderius nuo šalių, kurios išsiskiria tik pagal vieną rodiklį. Kitaip tariant, Lietuva nėra tiesiog „greita“ ar tiesiog „pigi“ – ji tvirtai stovi visose keturiose vertintose srityse vienu metu, ir būtent tai lemia aukštą bendrą vietą.

Kur Lietuva stipriausia, o kur dar yra kur augti

Įdomiausia dalis – pažvelgti į indekso sudedamąsias dalis atskirai, nes jos atskleidžia gana skirtingą vaizdą.

Pagal kibernetinį saugumą Lietuva užima antrą vietą pasaulyje – tai vienas stipriausių šalies rodiklių apskritai. Tai nenutiko atsitiktinai: pastaraisiais metais šalis daug investavo į skaitmeninio saugumo infrastruktūrą, o pati geopolitinė padėtis privertė tiek valstybę, tiek verslą rimtai žiūrėti į kibernetines grėsmes. Šis rodiklis rodo ne tik techninę infrastruktūrą, bet ir institucijų, teisinės bazės bei realaus atsparumo kibernetinėms atakoms lygį.

Pagal interneto kokybę Lietuva rikiuojasi dešimtoje vietoje – taip pat labai solidus rezultatas, rodantis, kad tinklo stabilumas, greitis ir aprėptis šalyje tikrai konkurencingi pasauliniu mastu.

Pagal laisvę internete šalis užima tryliktą vietą – tai rodo, kad prieiga prie interneto turinio Lietuvoje išlieka gana atvira, be per didelių apribojimų ar cenzūros, palyginti su daugeliu kitų pasaulio valstybių.

Silpniausia Lietuvos sritis šiame indekse – kaina, kur šalis užima trisdešimt antrą vietą. Tai gali atrodyti keista, turint omenyje, kad Lietuvoje internetas dažnai vadinamas vienu pigiausių Europoje. Tačiau reikia suprasti kontekstą: šis konkretus indeksas orientuotas į keliautojų patirtį, todėl vertinama, be kita ko, mobiliųjų duomenų kaina tarptautiniame kontekste, o ne tik vietinės rinkos kainos lietuviams gyventojams. Vis dėlto net ir šioje, silpniausioje, srityje vieno gigabaito mobiliųjų duomenų kaina Lietuvoje išlieka viena patrauklesnių lyginant su daugeliu kitų vertintų šalių.

Verta atkreipti dėmesį ir į platesnį regioninį kontekstą: iš penkiolikos aukščiausią įvertinimą gavusių pasaulio šalių net trylika yra Europoje. Pirmasis trejetukas – Estija, Lietuva ir Danija – tapo tam tikru pavyzdžiu, kaip atrodo visapusiškai išvystyta skaitmeninė aplinka. Šalia jų penkioliktuke atsidūrė Prancūzija, Nyderlandai, Austrija, Liuksemburgas, Suomija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė – taigi Lietuva rikiuojasi greta pačių turtingiausių ir technologiškai pažangiausių Vakarų bei Šiaurės Europos valstybių, o ne kažkur atskirai nuo jų.

Įdomu, kad didžiausia šių metų staigmena tapo Moldova, kuri per metus pakilo daugiau pozicijų nei bet kuri kita vertinta šalis – iš už pirmojo šešiasdešimtuko ribų šoktelėjo tiesiai į aštuntą vietą pasaulyje, daugiausia dėl smarkiai išaugusios interneto laisvės. O penkioliktuką užbaigia Čilė – vienintelė Lotynų Amerikos šalis, patekusi į šį lygį, ir vienintelė iš regiono, kurios rodikliai priartėja prie Europos standartų.

Nuotraukos šaltinis: Freepik

O kaip su „senuoju“ pasakojimu apie greičiausią internetą pasaulyje?

Ko gero, daugelis prisimena laikus, kai Lietuva buvo pristatoma kaip turinti greičiausią internetą pasaulyje – ši frazė kadaise buvo tapusi tikru šalies prekės ženklu, naudojamu net pritraukiant užsienio investuotojus. Iš tiesų, apie 2016–2018 metus Lietuva pagal fiksuoto interneto spartą pasauliniuose reitinguose buvo tarp pirmojo penketuko, o pagal mobilųjį – pirmajame dešimtuke.

Vėliau padėtis reitinguose pasikeitė – Lietuvą aplenkė tokios šalys kaip Taivanas, taip pat kaimyninės Estija ir Latvija. Tuometiniai ekspertai aiškino, kad tai nebūtinai blogas ženklas: absoliutus vidutinis greitis reitinguose dažnai krenta tada, kai tinklas tampa vis labiau apkrautas – žmonės prijungia daugiau įrenginių, žiūri daugiau vaizdo turinio, naudoja daugiau duomenų reikalaujančių paslaugų. Kitaip tariant, kritimas reitinge kartais reiškia ne infrastruktūros silpnėjimą, o intensyvesnį, brandesnį jos naudojimą.

Šiandien, 2026 metais, situacija vėl atrodo kitaip. Naujausi duomenys rodo, kad Lietuvos mobiliojo interneto sparta sparčiai augo: 2023 metų pradžioje medianinis mobiliojo interneto greitis siekė apie 58 Mbps, o 2025 metų pabaigoje šis skaičius jau siekė apie 123 Mbps – tai reiškia, kad greitis daugiau nei padvigubėjo per porą metų, daugiausia dėl spartėjančios 5G plėtros. Šiuo metu Lietuva pagal mobiliojo interneto greitį patenka į pasaulio geriausiųjų trisdešimtuką, o 4G tinklas paprastai užtikrina nuo 50 iki 200 Mbps spartą, gerose 5G aprėpties zonose pasiekiant gerokai daugiau.

Štai čia galite matyti tiesiogiai kokį Lietuvos plotą padengia 5G ryšys šiuo metu

Dar įspūdingiau atrodo fiksuoto plačiajuosčio ryšio situacija. Lietuva laikoma žemyno lydere pagal fiksuoto interneto greitį, o pagrindinė šiam pasiekimui naudojama technologija – optinis skaidulinis ryšys (FTTH), kuris šiandien pasiekiamas daugumoje šalies gyvenamųjų namų, įskaitant nemažai regioninių vietovių, kur kitose šalyse dažnai tenka tenkintis kur kas prastesne infrastruktūra. 2025 metų duomenimis, greičiausią fiksuotą internetą tarp Lietuvos operatorių demonstravo „Cgates“, kurio vidutinis atsisiuntimo greitis siekė apie 156 Mbps, įkėlimo – apie 168 Mbps, o delsa (ping) – vos apie 20 milisekundžių. Daugiau nei 70 procentų fiksuoto interneto abonentų šalyje naudojasi planais, kurių sparta siekia 100 Mbps ar daugiau – tai rodo, kad sparta nėra vien teorinė galimybė, o realiai naudojama daugumos gyventojų.

Kaina – ne mažiau svarbus veiksnys

Vienas dalykų, dėl kurių Lietuva dažnai minima tarptautiniuose kontekstuose, – tai internetas, kuris yra ne tik greitas, bet ir palyginti nebrangus. Vidutinės fiksuoto plačiajuosčio ryšio kainos šalyje išlieka gana žemos pagal Europos standartus: pavyzdžiui, 100 Mbps optikos planą galima įsigyti jau nuo maždaug 10–12 eurų per mėnesį, 300 Mbps – apie 16 eurų, o gigabitinį (1–2 Gbps) ryšį – nuo maždaug 24 eurų per mėnesį. Be to, pastaraisiais metais fiksuoto interneto kainos šalyje toliau mažėjo, o tai konkurencinėje rinkoje reiškia, kad operatoriai – „Telia“, „Cgates“ ir keletas vietinių įmonių – aktyviai varžosi dėl klientų, o tai naudinga galutiniam vartotojui.

Šis kainos ir kokybės derinys, beje, yra ir viena priežasčių, kodėl Lietuva pastaruoju metu minima ir kituose reitinguose – ne tik interneto ryšio, bet ir bendresniuose šalių konkurencingumo bei gyvenimo kokybės vertinimuose, kur šalies skaitmeninė infrastruktūra, viešųjų paslaugų skaitmenizacija bei palanki aplinka technologijų verslui ir startuoliams minimi kaip vieni ryškiausių privalumų.

Kas lėmė tokį šuolį

Verta paklausti – kodėl būtent dabar, 2026 metais, Lietuva vėl taip stipriai pakilo tarptautiniuose interneto reitinguose? Keletas veiksnių dedasi kartu.

Pirma, tai spartus 5G tinklo plėtimas. Pastaraisiais metais Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai – „Telia“, „Bitė“, „Tele2“ – aktyviai investavo į naujus dažnius ir tinklo modernizavimą. 2026 metų vasarą per Ryšių reguliavimo tarnybos organizuotą aukcioną „Bitė“ įsigijo 700 MHz dažnių juostos bloką, leisiantį dar labiau išplėsti 5G aprėptį mažesniuose miesteliuose, kaimuose ir pasienio teritorijose – tai investicija, siekianti apie 10 milijonų eurų. Panašiai savo dažnių portfelį stiprino ir „Tele2“. Tokios investicijos tiesiogiai prisideda prie to, kad 5G ryšys pasiektų ne tik didmiesčius, bet ir mažesnes vietoves, kur infrastruktūros plėtra dažnai atsilieka.

Antra, tai nuoseklios investicijos į optinio ryšio infrastruktūrą, dėl kurių fiksuotas internetas šalyje tapo vienas geriausių visame žemyne.

Trečia – ir tai galbūt mažiau akivaizdu, bet ne mažiau svarbu – kibernetinio saugumo stiprinimas. Regiono geopolitinė padėtis paskatino tiek valstybės institucijas, tiek privatų sektorių rimčiau investuoti į apsaugą nuo kibernetinių grėsmių, o tai tiesiogiai atsispindi tarptautiniuose vertinimuose. Beje, vien pastarosiomis savaitėmis viešai skelbta, kad vienas iš mobiliojo ryšio operatorių per vasarą užblokavo daugiau nei 141 milijoną potencialių kibernetinių grėsmių – tai iliustruoja, koks intensyvus šiuo metu yra darbas šioje srityje.

Ką visa tai reiškia paprastam vartotojui

Skaitant tokius reitingus, verta prisiminti, kad jie atspindi vidurkius ir bendrą infrastruktūros lygį, o ne kiekvieno konkretaus žmogaus patirtį. Regionuose, toliau nuo didžiųjų miestų, greitis vis dar gali būti mažesnis dėl mažesnio bazinių stočių tankio, o piko valandomis perpildytose vietose įmanomi laikini sulėtėjimai – tai natūralus reiškinys bet kurioje šalyje. Taip pat dauguma išankstinio mokėjimo planų šalyje vis dar orientuoti į 4G ryšį, o norint gauti 5G tokiame plane, dažniausiai reikia priemokos – nors daugumai kasdienių užduočių skirtumas praktiškai nepastebimas.

Vis dėlto bendras vaizdas išlieka aiškus: Lietuva šiandien nebe tiesiog „maža šalis prie Baltijos“, o vienas iš pripažintų pasaulio lyderių skaitmeninės infrastruktūros srityje – tiek pagal spartą, tiek pagal saugumą, tiek pagal prieinamumą. Tai, kad šalis sugebėjo pasiekti aukštus rezultatus vienu metu keliose skirtingose srityse – nuo kibernetinio saugumo iki kainos – rodo, jog tai nėra atsitiktinumas ar vienkartinis pasiekimas, o nuoseklios, ilgametės investicijos į infrastruktūrą, konkurencingą telekomunikacijų rinką ir skaitmeninį saugumą rezultatas.

Belieka stebėti, ar Lietuva sugebės išlaikyti šią poziciją ir toliau – konkurencija tarp Šiaurės ir Baltijos šalių šioje srityje išlieka labai stipri, o technologijos, kaip rodo istorija, keičiasi greitai. Tačiau šiuo metu, 2026 metų viduryje, faktai kalba patys už save: Lietuva yra tarp geriausią interneto ryšį pasaulyje turinčių valstybių, ir tai jau nebe vien graži frazė investuotojams pritraukti, o skaičiais pagrįsta realybė.